Vladislovas Žilius | Romas Viesulas | 2013 VII

VLADISLOVAS ŽILIUS (1939–2012) yra surengęs parodas Vilniuje 1966, 1968, 1971, 1974 metais,  Čikagoje 1977, Niujorke 1981, 1984, 1999, 2001, 2004, Lietuvai atgavus nepriklausomybę Vilniuje 1993, 1994 metais. Dailininko kūryba stilistiškai įvairialypė – varijuojanti tarp abstrakcionizmo, dažnai biomorfinio, ir poparto, kartais pasitelkiant ir oparto efektus. Spalviškai – svetima tradicinei ekspresyvaus kolorizmo lietuviškai dailės tradicijai: ryškių, sintetinių spalvų, dažnai naudojant blizgius elementus, subtiliai bei ironiškai įpinant kičo detales. Vladislovo Žiliaus kūrybinis palikimas – tai savitas įnašas į Lietuvos dvasinį, estetinį paveldą ir radikalaus pasipriešinimo kultūros kontrolei bei administravimui sovietmečiu pavyzdys.

 

ROMAS VIESULAS (1918–1986) pelnė tarptautinį    pripažinimą,    buvo  apdovanotas  įvairiais prizais, stipendijomis: 1957 m. – Filadelfijos grafikos klubo metine litografijos premija, tris kartus (1958, 1964 ir 1969) jam buvo skirta Guggenheimo stipendija. R. Viesulas pirmasis iš   Amerikos dailininkų gavo Tamarindo litografijos studijos premiją (1960), o 1962 m. iškovojo Tiffany stipendiją ir kt. Dailininkas surengė apie 50 personalinių parodų, yra dalyvavęs daugiau nei 30 grupinių parodų prestižiniuose pasaulio meno muziejuose ir galerijose. 1970 m. Italijoje, 35-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu, Viesulo kūrinių paroda buvo atidaryta reprezentaciniame JAV meno paviljone. R. Viesulas – vienas labiausiai tarptautiniu mastu pripažintų Lietuvos menininkų.

„Žmogaus drama, žmogaus būtis – tas elementas visuomet persmelkdavo mano meną ir mano gyvenimą. Esu užbaigęs tik porą grynų abstrakcijų (...) Aš negaliu kurti, jeigu manęs nejaudina, negraužia ar neslegia kažkas žmogiško“, – R. Viesulas