Paroda · 2025
Neo Pop Art Now | 2025 vasario 5 - kovo 8 d.
Parodos plakatas Vladislovas Žilius(1939–2012)
Peteliškė 1970, drb., akr., 65 x 81
Sign. KP: W/Ž 70Vladislovas Žilius(1939–2012)
Mėlynoji ranka 1971, drb. al., koliažas, 54 x 53Gintaras Znamerovskis (g. 1970)
Abstrakčiai dekoratyvi kompozicija su dailėtyrininkėmis 2023, drb., al., 100 x 100Teodoras Kazimieras Valaitis(1934–1974)
Kompozicija miesto tema IV. Saliutas. 1972, kart., al., 98,5 x 105,5
Repr in: Valaitis. 1934–1974 (Vilnius, LDM, VDA leidykla, 2014),
p. 267Vitalijus Čepkauskas(g. 1964)
Žvaigždė 2000, asambl., koliažas, mišri techn., 50,5 x 50,5
Sign. AD: Vitalis, KP: Vitalis/2000 m.Nijolė Valadkevičiūtė(1944–2020)
Smėlio žaismas 1980, pop., šilkograf., 80,5 x 60
Sign. AD: N. ValadkevičiūtėNijolė Valadkevičiūtė(1944–2020)
Triptikas „Jausmų sala“ 2012, pop., mišri autorinė technika, 40 x 50
Sign. AD: Nijolė Valadkevičiūtė (visi)Rimtautas Gibavičius(1935–1993)
Sviediniai virš miesto. Iš ciklo „Virš miesto” 1974–1982, pop., šilkograf., 49,5 x 29
Sign. AK: E. d’A Sviediniai virš miesto, AD: parašas/ 74-82Gediminas Pašvenskas(g.1988)
Joks 2014, bronza, aliuminis, granitas, h=21, postamentas 16 x 8, , tir. 1/4
Sign. KP: monograma, 1/4Mikalojus Povilas Vilutis(g. 1944)
Kryžius 2002, pop., šilkografija, 40 x 33, tir. 42/70
Sign. AK: 42/70, AC: Kryžius, AD: M. Vilutis 2002Aira Urbonavičiutė (g. 1994)
Don’t ask me if I’m happy, you know that I’m not 2020, drb., akr., 30 x 30Zita Biliūnaitė-Sodeikienė(g. 1934, Lietuva–JAV)
Abstraktu 1987, drb., akr., 182 x 152
Sign. AD: Sodeika’87Saulius Vaitiekūnas | Visą gyvenimą tave mylėsiu ir gerbsiu Vitalijus Čepkauskas | Axioma 2 Vitalijus Čepkauskas | Hominidae 1 Kęstutis Grigaliūnas(g. 1957)
Pjaustinys nr. 91 1992, pop., spalv. linoraiž., 45 x 65, tir. 9/25 Sign. AK: 9/25 pjaustinys No 91, AC: sp. linoraižinys, AD: Kęstutis Grigaliūnas 92Kęstutis Grigaliūnas(g. 1957)
Prie vandens 1995, pop., spalv. linoraiž., 73 x 50 Sign. AK: e.d‘a. Prie vandens, AC: sp. linoraižinys, AD: Kęstutis Grigaliūnas 95Saulius Vaitiekūnas | Baltijos bonsas Birutė Žilytė | Sniego mergelė Birutė Žilytė | Ramunė II Birutė Žilytė | Pasaka apie garsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Martynas Gaubas | Skrydis I Martynas Gaubas | Skrydis II Vytautas Tomaševičius | Franz Kafka is gathering material for a new novel Vytautas Tomaševičius | Artist Francis Bacon regards the pig who will become bacon Vytautas Tomaševičius | I am so glad that we finally bacame members of the artists association Vytautas Tomaševičius | Stop painting like Luc Tyumans Jolita Vaitkutė | Iš serijos „Gimimas" Jolita Vaitkutė | Iš serijos „Gimimas" Benas Liandzbergis | Atvirų durų dienos mane gąsdina Benas Liandzbergis | Traukinys seniai jau nuvažiavo Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė | Kasdienė duona Vitalijus Čepkauskas | St. Elvis Vitalijus Čepkauskas | Laivas – Lietuva Vytautas Kasiulis(1918–1995)
Prieš saulei užtekant 1943, pop., temp., 36,6 x 51
Sign. AD: VKasiulis/43Agnė Kišonaitė | Ryšiai Agnė Kišonaitė | Viltis Vytautas Tomaševičius | Jean–Paul Sartre sometimes deviated from existentialism Vytautas Tomaševičius | It's so nice that we both love lihuanian contemporary painting Saulius Vaitiekūnas | Laumių žirgeliai Gintaras Znamerovskis | Peizažistai Gintaras Znamerovskis | Dailėtyrininkė išsiplovusi galvą Birutė Žilytė | Ramunė I Birutė Žilytė | Ramunė II Martynas Gaubas | Raketa Gabrielius Mackevičius | Trispalvė Gabrielius Mackevičius | Butukai Gabrielius Mackevičius | Klounas Andrius Miežis | Apdulkinimas Andrius Miežis | Sodyba prie vandens telkinio. Tinka poilsiui Evelina Paukštytė | Pompastika Evelina Paukštytė | Savaitgalis Evelina Paukštytė | Pergalė ir pagrobimas Vytautas Tomaševičius | Vilniaus savivaldybė siunčia grafiti meistrus į Tibetą dalyvauti tyliajame pasipriešinime Vitalijus Čepkauskas | Computersland Vitalijus Čepkauskas | Hominidae 2 Saulius Vaitiekūnas | Visuotinės kompiuterizacijos mutacijos Linas Liandzbergis | Linkę kaboti Linas Liandzbergis | Sugebėję prisitaikyti Indraja Marcinkevičienė | Džiaugsmo pilnoji SUMENĖK 2025
Parodos autoriai:
Vitalijus Čepkauskas
Martynas Gaubas
Rimtautas Gibavičius
Kęstutis Grigaliūnas
Vytautas Kasiulis
Agnė Kišonaitė
Severija Inčiriauskaitė-Kriaunevičienė
Benas Liandzbergis
Linas Liandzbergis
Gabrielius Mackevičius
Indraja Marcinkevičienė
Andrius Miežis
Gediminas Pašvenskas
Evelina Paukštytė
Zita Biliūnaitė-Sodeikienė
Vytautas Tomaševičius
Aira Urbonavičiūtė
Saulius Vaitiekūnas
Jolita Vaitkutė
Nijolė Valadkevičiūtė
Teodoras Kazimieras Valaitis
Mikalojus Povilas Vilutis
Gintaras Znamerovskis
Vladislovas Žilius
Birutė Žilytė
NEO POP ART NOW
Paroda galerijoje „Kunstkamera”
2025 m. vasario 1 – kovo 1 d.
Ši paroda gimė ganėtinai spontaniškai, kuomet kolega menotyrininkas Ignas Kazakevičius rengė publikaciją žurnalui „nemunas“ apie Poparto (ne)buvimą Lietuvoje. Ignas apklausinėjo ne vieną menotyrininką, tikrindamas seniai lietuviškoje menotyroje įsigalėjusią nuomonę, kad poparto Lietuvoje nėra, kad popartas yra svetimas lietuviškam mentalitetui bei ekspresionistinei neo-arsininkiškai gudaitiškai tapybos tradicijai, vyravusiai kelis dešimtmečius Lietuvoje. Šį straipsnį galima perskaityti čia.
Kadangi esame surengę ir Vladislovo Žiliaus, ir Nijolės Valadkevičiūtės parodas, o aukcionuose turėję Teodoro K. Valaičio, Rimtauto Gibavičiaus, Kosto Dereškevičiaus, Marijos T. Rožanskaitės, Mikalojaus P. Vilučio, Birutės Žilytės, Kęstučio Grigaliūno, Gintaro Znamerovskio darbų – poparto stilistiką naudojusių menininkų pavardės tiesiog veržėsi. Toliau su Ignu pradėjome „brainstorm‘inti“ – atradome, prisiminėme dar daugiau nei tuziną pavardžių, tame tarpe ir pačios jauniausios kartos, kuriuos galima kategorizuoti kaip „popartinius“ autorius. Kažkuriuo momentu mums net ėmė atrodyti, kad (neo)popartas – viena iš dominuojančių dabartinių vizualiųjų menų stilistikų.
Taigi, paroda gimė reflektuojant debatą tarp menotyrininkų: egzistuoja popartas lietuviškoje dailės tradicijoje ar ne? O jeigu taip – kiek aktyvi ir turinti visuomeninį poveikį yra ši stilistika? Ir kaip ji mutavo, kokia jos raida?
Parodos kuratoriai akivaizdžiai atstovauja poziciją, kad poparto srovė lietuviškame dailės kontekste ne tik, kad egzistuoja, bet nepertraukiamai egzistavo nuo maždaug 1970-ųjų (taigi, beveik sinchroniškai su vakarietišku popartu) iki pat šių dienų, transformuodamasi nuo klasikinio „warholiško“ poparto iki reiškinio, kurį galėtume įvardinti neo-popartu.
Klasikiniam popartui būdinga: populiarios („žemosios“) kultūros ženklų ir vaizdų kalbos naudojimas, figūratyvumas, grožio kanonų klišių eksploatavimas, vartotojiškumo kritika, pop-ikonų inkorporavimas, iš reklamos ateinantys stilistiniai ypatumai (ryškios, neoninės spalvos, komiksų, reklamos ir animacijos įtaka, reportažinio stiliaus komponavimas), flirtas su kiču.
Reiškiniui, kurį mes galime įvardinti kaip „neo-popartas“, šalia klasikinių poparto elementų specifiškai būdinga: konceptualizmo įtaka, kuri sąlygoja, kad turinys tampa sudėtingesnis, daugiasluoksniškesnis; socialiai atsakingų, ekologijos, tvarumo, lyčių lygybės ir kitokių socialinių temų refleksija, kompiuterinių žaidimų, videoklipų bei skaitmeninio meno elementų inkorporacija į bendrą meninę raišką, sarkazmas bei ironija.
Tikiuosi, ši ekspromtiška nedidelės apimties paroda įrodys poparto ir neo-poparto gyvastingumą lietuviškame dailės kanone bei taps puikia paskata padaryti gilią, nuoseklią ir kur kas didesnės imties (neo)poparto parodą ateityje.
Ir beje, tik jau įpusėję rengti parodą susigriebėme, kad Paryžiuje, Louis Vuitton Fondation, irgi kaip tik šiuo metu vyksta poparto meno paroda. Ir net parodų plakatų foninės spalvos labai panašios. Sutapimas, o gal – idėjų sklandymo ore demonstracija bei poparto sugrįžimo įrodymas?
dr. Simona Skaisgirė, menotyrininkė
