Antanas Jasenka | Psyche | 2021.04.12–2021.05.08

Antanas Jasenka yra žinomas kompozitorius tiek akademinės šiuolaikinės muzikos kompozitorių bendruomenėje, tiek ir eksperimentinės muzikos scenoje. A. Jasenka savo kūrybinę karjerą pradėjo rašydamas koncertinius kūrinius akustiniams instrumentams. Jasenkos kūriniai skamba Lietuvos ir tarptautiniuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose. Taip pat kompozitorius dalyvavo įvairiuose leidybiniuose, multimedijos projektuose užsienyje su tokiais žymiais menininkais kaip Ralf Wehowsky, The Hafler Trio, Artemij Artemjev, taip pat su Lietuvos menininkais: Oskaru Koršunovu, Eimuntu Nekrošiumi, Birute Letukaite, Yana Ross, Mariumi Jacovskiu, Giedre Brazyte, Džiugu Katinu ir kt. Jo kūrybą yra išleidusios Rusijos, JAV, Olandijos, Kanados, Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Belgijos, Anglijos, Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos leidybinės kompanijos. Nuo 2008 m. – elektroninės muzikos atlikėjų kolektyvo „Diissc Orchestra“ narys. 2010-2015 metais didžiausio Baltijos šalyje elektroninės muzikos festivalio „Jauna Muzika“ meno vadovas.

Kompozitoriaus kūryba yra gausiai apdovanota tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 1994 m. už kūrinį „Āryas“ kompozitoriui skirta „Tylos“ premija, 1995 m. – Muzikos fondo premija už kūrinį „Senovinės giesmės“. 1998 m. už kūrinį „Ambient“ A. Jasenkai skirta F. Schuberto draugijos organizuoto naujų kūrinių konkurso premija. 2002 metais kompozitorius laimėjo prizą už geriausią elektroakustinį kūrinį („Deusexmachina“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. Antanas Jasenka apdovanotas „Auksiniais scenos kryžiais“ 2010, 2012, 2018 metais bei 2015, 2016 metais Fortūnos statulėlėmis už operą ir muziką teatrui. Tarp žymių Lenkijos menininkų, tokių kaip režisierius Krystianas Lupa, dramaturgė Marta Gusniowska, aktorė Dorota Segda ir kt., kompozitorius Antanas Jasenka pripažintas geriausiu metų kompozitoriumi 2015-aisiais metais.

Jo elektroninė ir elektroakustinė kūryba turi didelę paklausą tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose. Kompozitorių taip pat domina kolektyvinės kūrybos platformos, tarpdisciplininis bendradarbiavimas su kitais garso, vaizdo ir teksto menininkais. Su Antano Jasenkos kūryba galite susipažinti SoundCloud platformoje ir Lietuvos muzikos informacijos centro internetinėje svetainėje.

Kur kas mažiau žinomas yra faktas, kad Antanas Jasenka nuo pat jaunystės piešia bei tapo, kuria vaizduojamojo meno srityje. Jis turėjo personalines parodas Kaune (KTU), Kėdainiuose, Lenkijoje, o Lietuvoje ši paroda galerijoje „Kunstkamera“ yra pirmas jo, kaip tapytojo, prisistatymas sostinės plačiajai visuomenei.

Antanas Jasenka
Psyche
2021.04.12–2021.05.08

Atvejis, kai muzikinis ir dailės talentai koegzistuoja viename asmenyje – ne toks jau retas reiškinys. Angelica Kauffman (1741–1807), Arnold Schoenberg (1874–1951) ar M. K. Čiurlionis (1875–1911) – tik keli pavyzdžiai; jų kur kas daugiau. O kiek būta pastangų susieti garsus ir spalvas? V. Kandinskio traktas „Apie dvasingumą mene” – ne vienintelis traktatas šia tema. Tad tikrai nereikia nustebti, kai kompozitorius paima į rankas teptuką.                 
Antano Jasenkos atvejis būtent toks.                 
Apie ką spalvomis ir linijomis byloja kompozitorius? Matyt, apie tą patį, apie ką kalba ir natomis, garsais, tiesiog renkasi kitą plastinę meninę išraišką ir tikrina, kaip jam svarbūs dalykai įsikūnija kitose meninėse raiškose.                 
Graikiškai „psyche” (ψυχή) reiškia “siela, dvasia”. Antikoje, Viduramžiais ši sąvoka buvo suvokiama įvairiai, na, o Z. Froidas ją suvokė kaip id–ego–super-ego vienovę. Mums atrodo, kad būtent taip suvokta siela, arba savastis, yra Antano Jasenkos vaizduojamųjų darbų šerdis.                 
Graikų mitologijoje Afroditės, meilės deivės, sūnus Erotas pamilsta Psychę – sielą – ir tampa jos vyru, o per tai Psychė tampa nemirtinga.                 
Kaip simboliška. Meilės dėka siela tampa nemirtinga.                 
Daugumos Antano darbų pavadinimuose figūruoja žodis „Psyche”, ir jie yra būtent apie sielą, apie savastį, apie tapatybę. Todėl dauguma Antano darbų yra labai asmeniški, autoportretiški. Tai – jo paties sielos atspindys, veidrodis.                 
Dar jie yra apie sielos santykį su Dievu. Dievoieška jaučiama daugelyje Antano darbų. Ciklas „God frequency is 50hz” yra itin apie tai. 50 herzų – tai dažnis, kurio žmogaus organizmas negali priimti, nuo kurio žmogų ištinka infarktai ir insultai. Arba puola kniūbsčias ant žemės, visas išgąstyje besidangstydamas akis, kaip kad nutiko Kristaus apaštalams Petrui, Jokūbui ir Jonui, kai šis juos pasiėmė ant Taboro kalno ir atsimainė, pasirodydamas dieviškoje šviesoje.
Dar parodoje pamatysime seriją, sukurtą Saaremos saloje. Šie pasteliniai peizažai yra abstrahuoti, stilistine prasme – beveik fovistiniai. Saarema tampa tarsi Arkadija, dvasine ar aukso amžiaus šalimi. Ji – kartais derlinga, o kartais – saulės išdeginta dykuma. Tokie dvasiniai peizažai.Mes nežinome, kokia linkme judės toliau Antanas Jasenka kaip tapytojas. Dabar matome muzikinės ir tapybinės raiškos dvikovą, it Dovydo su Galijotu, ar Jokūbo su Angelu. Gali būti, kad kažkuris polius triumfuos ir pasakys: aš esu tinkamiausia tavo raiška! Būk man ištikimas! O galbūt ir ne, galbūt Antanas nuolatos migruos tarp šių polių, bandydamas kalbėti abejomis kalbomis.
Ši paroda yra jau ketvirta Antano Jasenkos kūrybiniame kelyje. Jau buvo Kaune, Kėdainiuose, Baltstogėje. Vis dėlto, panašu, kad ši paroda yra ilgo kelio pradinis taškas.
Simona Skaisgirytė–Makselienė, dr.
Menotyrininkė
2021 m. balandis.

Buvusios parodos