R. Krinickas | N. Krinickienė | Iš užmaršties...

RAMAZANAS KRINICKAS (1904-1983)

Scenografas, grafikas, tapytojas Ramazanas Krinickas gimė 1904 m. gegužės 1 d. Kaune, caro armijos pulkininko Josifo Krinicko šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukė į Rusiją. Gyveno Maskvoje, ten baigė septynias gimnazijos klases. Išryškėjus polinkiui į dailę, 1922 metais išlaikė stojamuosius egzaminus į Aukštąsias meno ir technikos dirbtuves (VCHUTEMAS, buvusi Stroganovo mokykla), tačiau jau tų pačių metų rugsėjo mėnesį iš karo ir revoliucijos nualintos Rusijos grįžo į Lietuvą.

1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą kaip laisvasis klausytojas.

1929 – 1930 m. tęsė mokslą Specialiojo skyriaus dekoratyvinės tapybos studijoje.

1930 – 1936 m. – privačioje prof. M. Dobužinskio dekoracijų studijoje.

1930 – 1959 m. dirbo dailininku Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatruose. Dirbdamas šiuose teatruose, jis sukūrė dekoracijas spektakliams: V. Zonenbergo „Jaunieji daržininkai“ (1936), B. Aleksandrovo „Vestuvės Malinovkoje“ (1941), F. Leharo „Linksmoji našlė“ (1941, 1945) ir „Grafas Liuksemburgas“ (1942, 1944), F. Herves „Madmuazel Nituš“ (1946), A. Brunštein „Dėdės Tomo lūšnelė“ (1949), P. Maliarovskio „Batuotas katinas“ (1955) ir kt. R. Krinickas apipavidalino per 20 spektaklių.

nuo 1935 m. dalyvavo Lietuvoje rengtose parodose.

1936 m. įstojo į Leituvos dailininkų sąjungą,

1939 m. priklausė šios sąjungos realistų sekcijai.

R. Krinicko kūrybinė veikla plati ir įvairiapusė – menininkas yra kūręs plakatus, pašto ženklus, dalyvavo 1937, 1938 Plakato, Pašto ženklo konkursuose. Iliustravo P. Tarasenkos apysaką vaikams „Rambyno burtininkas“ (1958, 1997) ir kitas knygas, iš senos kartografinės medžiagos braižė žemėlapius.

Kartu su žmona – žinoma skulptore Natalija Luščinaitė – Krinickiene užsiiminėjo selekcine gėlininkyste. Už šią veiklą jie ne kartą buvo apdovanoti Kauno m. sodininkystės grabės raštais ir diplomais.

R. Krinickas mirė 1983 m. balandžio 16 d. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse.

Dailininko darbų turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei privatūs kolekcininkai.

Parengta pagal  M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus info

 

NATALIJA LUŠČINAITĖ – KRINICKIENĖ (1905-1998)

Skulptorė gimė 1905 m. Kaune. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1925 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Studijavo skulptūrą K. Sklėriaus, vėliau J. Zikaro studijoje. 1931 m. baigė Meno mokyklą ir pradėjo aktyvų dalyvavimą parodose.

„Romantiškumas persipynęs su secesijai būdingais stiliaus bruožais, realistinis figūros perteikimas – su nepriekaištinga anatomine išraiška, drapiruočių minimalumas ir gracingas klosčių išryškinimas, postamento, kaip kompozicijos plastinio elemento sureikšminimas, atsikartoja gausiame kūrybos palikime“.

Parengta pagal: R. Purvinitės įžangą N. Luščinaitės – Krinickienės jubiliejinės parodos „Vizija“ kataloge.

 „KUNSTKAMEROS“ GALERIJOJE – PARODA „IŠ UŽMARŠTIES...“

RAMAZANAS KRINICKAS IR NATALIJA LUŠČINAITĖ-KRINICKIENĖ

Nuo š. m. rugpjūčio 29 d. iki rugsėjo 22 d. galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) veikia dviejų menininkų – dailininko Ramazano Krinicko (1904–1983) ir skulptorės Natalijos Luščinaitės-Krinickienės (1905–1998) kūrinių paroda.

Ramazanas Krinickas – vienas pirmųjų totorių kilmės scenografų Lietuvoje. Jis taipogi ir garsaus rusų bei lietuvių dailininko – Mstislavo Dobužinskio mokinys. Natalija Luščinaitė-Krinickienė – talentinga skulptorė, buvusi Juozo Zikaro mokinė, savo kūrybinį kelią pradėjusi dar tarpukario Kaune.

Paroda pavadinimu „Iš užmaršties...” kviečia atrasti šiuos nepelnytai primirštus autorius. Pasižvalgyti į paveikslus, skulptūras, pasižyminčius meistryste bei klasikine estetika. Pasigėrėti tarpukario dvasia, secesiniais elementais bei nuoširdumu persismelkusia kūryba. Tai šiandien – išties reta. Parodoje eksponuojama arti 50-ties R. Krinicko darbų, kurių pagrindą sudaro scenografijos projektų piešiniai, tapyti peizažai, grafikos darbai ir 6-ios N. Luščinaitės-Krinickienės skulptūros.

Scenografas, grafikas, tapytojas Ramazanas Krinickas (1904–1983) – kilęs iš totorių giminės, kurios vyrai tarnavo raiteliais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dailininkas gimė Kaune, caro armijos pulkininko Josifo Krinicko šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis kartu su tėvais pasitraukė į Rusiją. 1922 m. grįžo į Lietuvą, kur 1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Nuo 1930 iki 1936 m. R. Krinickas tęsė mokslus privačioje prof. M. Dobužinskio dekoracijų studijoje. R. Krinickas dirbo dailininku Valstybės, Kauno operetės, Kauno valstybiniame muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatruose, kur sukūrė bei apipavidalino per 20 spektaklių. Dailininko kūrybinė veikla plati ir įvairiapusė – jis kūrė plakatus, pašto ženklus, iliustravo knygas, iš senos kartografinės medžiagos braižė žemėlapius. R. Krinicko darbų turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, privatūs kolekcininkai.

Skulptorė Natalija Luščinaitė-Krinickienė (1905–1998) gimė Kaune. Pirmąjį pasaulinį karą praleido Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą. 1925 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Studijavo skulptūrą K. Sklėriaus, vėliau J. Zikaro studijoje. 1931 m. baigė Meno mokyklą ir pradėjo aktyvų dalyvavimą parodose. N. Luščinaitės kūryboje, pasak, R. Purvinaitės: „Romantiškumas persipynęs su secesijai būdingais stiliaus bruožais, realistinis figūros perteikimas – su nepriekaištinga anatomine išraiška, drapiruočių minimalumas ir gracingas klosčių išryškinimas, postamento, kaip kompozicijos plastinio elemento sureikšminimas, atsikartoja gausiame kūrybos palikime“.

Paroda galerijoje „Kunstkamera“ veiks nuo š. m. rugpjūčio 29 d. (trečiadienio) iki rugsėjo 22 d. (šeštadienio).