Leonas Urbonas| Kosminės svajos iš Terra Australis

Aš esu visatos centras. Aplink mane sukasi saulė, mėnulis,

planetos; paukščių takas nubertas milijonų milijonais žvaigždžių.

 Nuo manęs lekia, tolsta žvaigždynai, visatos pakraščiai.

Leonas Urbonas

Tapytojas Leonas Urbonas gimė 1922 m. balandžio 19 d. Padustėlio kaime (Zarasų raj.), neturtingoje ūkininkų šeimoje. Per 1930 metų krizę daugiavaikė Urbonų šeima glaudėsi pas Širvius, kurių sūnus, būsimasis poetas Paulius Širvys, buvo ne tik pusbrolis, bet ir geriausias Leono draugas. 1941 m. Leonas baigė Zarasų gimnaziją. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. dailės mokėsi Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių Hanau (Vokietija) stovyklos dailės studijoje. 1946–1948 m. studijavo Stuttgarto dailės akademijoje pas dailininką abstrakcionistą Willį Baumeisterį. Ten jis sutiko savo pirmą būsimą žmoną, susilaukė sūnaus Tauro. 1948 m. išvyko į Australiją, čia ilgą laiką dirbo fabrike, taip pat Australijos valdžios buvo paskirtas du metus kirsti cukrines nendres Queensland tropikuose (kiekvienas atvykėlis privalėjo atidirbti už tai, kad buvo priimtas gyventi Australijoje). 1951–1952 m. gyveno Vokietijoje, Šveicarijoje, 1953 m. grįžo į Australiją (Sidnėjų). 1957–1966 m. aktyviai dalyvavo įvairiuose dailės konkursuose, pelnė apdovanojimų; 1959 m. buvo pirmas lietuvis pelnęs Mosman‘o meno premiją. Parodose dalyvavo nuo 1959 m.; buvo nuolatinis visų reikšmingesnių parodų, rengiamų Australijoje, dalyvis. Surengė virš 40 personalinių parodų Australijoje, JAV, Kanadoje. 1960 m. Leonas priimtas į Australijos Šiuolaikinio meno sąjungą (Contemporary Art Society of Australia). 1966 m. dailininkas išvyko į Niujorką, kaip menotyrininkė Genovaitė Kazokienė rašo, kišenėje turėdamas porą adresų ir po pažastim susivyniojęs 250 abstrakčių kūrinių. Savo paveikslus eksponavo geriausiose Niujorko galerijose, jo kūriniai kabėjo kartu su Pablo Picasso, Salvadoro Dali, Diego Riveros ir kitų praeito šimtmečio įžymybių. Iki 1967 m. keliaudamas po Šiaurės Ameriką, Leonas savo kūrinius taip pat eksponavo Čikagoje, Detroite, Klivlende, Toronte. Į Australiją grįžo kupinas jėgų ir vien per 1969 metus sukūrė apie 2000 mažesnio formato paveikslų, sudarančių „Grandies“seriją. Australų meno kritikas James Gleesonas rašė: „Leono Urbono tapyba yra nuostabi savo nepaprastu išradingumu. Jis yra stebėtinai kūrybingas ir per savo parodos atidarymą iškabino 16 didelių tapybos darbų drauge su grupe mažesnių paveikslų, kuriuos kiekvieną dieną keitė, kol parodė visus 173". Tuo pačiu 1968–1970 m. Leonas dirbo landšafto firmos darbininku Australijoje. 1970–1971 m. vėl keliavo po Šiaurės Ameriką, surengė 12 parodų. Publikavo straipsnių laikraščiuose „Draugas“, „Dirva“, „Tėviškės žiburiai“. Šįkart į Australiją grįžo įsimylėjęs, iš Amerikos atsivežė jaunutę vienuolę. 1974 m. įsigijo 5 akrus miško Mittagongo (Naujojo Pietų Velso valstija, Australija) apylinkėse, kurį pavadino “Aro”, savo sūnaus vardu. Pradžioje gyveno vienas namelyje be vandens, be elektros ir planavo sukurti „Penkių akrų meno kūrinį“. Iškasė didžiulį tvenkinį, iš vieškelio tiesėjų, griaunančių kalną, įsigijo didžiulius luitus uolų, iš kurių sukūrė skulptūras. Daug tapė, iš rastų gelžgalių kalė ir litavo abstrakčias kompozicijas. „Aras“ tapo populiaria ir lankytina vieta. Čia Leonas rengė savo tapybos parodas. Jo lankytojų knygoje iki 1988 m. buvo apie 5000 parašų, vietinių žmonių ir iš svetur. Dailininkas gilinosi į filosofinius veikalus, mėgo diskutuoti, domėjosi įvairiomis religijomis, mokslo atradimais.

Menotyrininkai Leono Urbono kūryboje išskiria keletą laikotarpių. Nuo 6 d-mečio pabaigos iki 8 d-mečio pradžios laikotarpį įvardiją kaip ieškojimų laiką. Pirmieji darbai nutapyti realistine maniera, už kuriuos pelnė apdovanojimų. Tačiau Leonas greitai ėmė kurti abstrakčiojo ekspresionizmo metafizines kompozicijas. Kūryboje remdamasis siurrealistų idėjomis, siekė išnaudoti pasąmonės įtaką kūrybai, pabrėžė raiškos impulsyvumą, spontaniškumą, ekstazę, įsijautimą į kūrybos aktą. 7 d-mečio paveiksluose vyrauja kontempliacija, metafizinės užuominos, vaizduojamas šviesos veržimasis iš tamsos. 8 d-metyje Leonas siekė perteikti asmeninius išgyvenimus. Kūryboje naudojo biomorfinius elementus, ryškių spalvų paletę, paveiksluose emocijas siejo su žvaigždynais ir Kosmoso erdvėmis; kosminiai įvaizdžiai persipina su biologiniais (primenančiais moters ir/ar vyro lytinius organus). Vėliau tapytojas ėmė naudoti mažiau objektų, paveikslų nuotaika tapo ramesnė.

Dailininkas mirė 2000 m. gruodžio 5 d. Mittagonge (Naujojo Pietų Velso valstija, Australija).

Leono Urbono kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Australijos nacionalinėje meno kolekcijoje Kanberoje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje, „Alkos“ muziejuje Putname (JAV), Meno galerijoje ir muziejuje Niagara Fallse (JAV), privačiose kolekcijose (Vincento Price‘o ir kitų).

Parengta pagal Genovaitė Kazokienė Ir nepalaužiamas palūžta, in: Mūsų pastogė Nr. 49, 2000 gruodžio 11, p. 7; Išeivijos dailė sud. Ingrida Korsakaitė, Laima Laučkaitė, Vilnius, 2003, p. 255–258; Urbonas Leonas, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija XXIV t., Vilnius, 2013.

Leonas Urbonas (1922–2000, Lietuva–Australija)

KOSMINĖS SVAJOS IŠ TERRA AUSTRALIS

Paroda galerijoje Kunstkamera

Atidarymas 2017 m. gegužės 11 d. 18 val.

Paroda veiks iki birželio 23 d.

Po II pasaulinio karo abstrakcionizmas tapo tarptautine menine kalba, dominuojančia menine srove visame laisvame pasaulyje. Dauguma lietuvių menininkų, kurie iki karo Lietuvoje kūrė figūratyviai, pasitraukę į Vakarus tapo abstrakcionistais. Be abejo, šis bendras vardiklis neatėmė galimybių dirbti ir kurti labai įvairiai, mat abstrakcionizmas išsiskleidė įvairiausiomis pakraipomis: nuo gestinio, ekspresyvaus, spontaniško iki racionalaus, geometrinio, opartinio. Abstrakcionizmas tapo universalia menine kalba su daugybe dialektų, ir daugelis menininkų su užsidegimu ir entuziazmu pasinėrė į jos studijas.

Leono Urbono kūryba, atvežta iš tolimos Australijos, leidžia mums pažinti dar vieną, labai unikalų abstrakcionizmo „dialektą”. Iš Lietuvos išsivežęs tik prisiminimus, bet ne dailės studijų suformuotą tapybą, jis atvirom akim ir širdim sugėrė visas tas įtakas ir naujoves, kuriomis alsavo Vakarų tapyba. Ir nuvyko į Australiją, kurios kitoniškumas – gamtos, klimato, dvasinis, meninis – susilydė į vientisą amalgamą su Vakarų abstrakcionizmo patirtimi. Ši amalgama buvo praturtinta savita būties ir Visatos sąrangos samprata, kosmoso vibracijų meditacija. Žodis „kosmosas” čia kertinis, mat Leono Urbono darbuose išties tarsi nuolatos stebimas kosmoso tvėrimas, vibracija, transformacija, kaita. Žvaigždynų susiformavimas ir išsisklaidymas... Planetų gimimas ir žūtis... Kosminis lietus ir meteorų kruša... Begalinė kosmoso erdvė ir juodosios skylės... Kosminis šaltis ir žvaigždžių branduolių reakcijos... Visa tai perteikiama laisvomis, bet drauge labai harmoningomis ryškių ar prislopintų spalvų dermėmis, kurios labiau primena vizijas ar meditacijoms kuriamas kompozicijas. Jos neturi bambagyslės su tikrove, su gamta, bet drauge teleportuoja mus į kažkokią kitokią, metafizinę tikrovę, kurioje tarpsta jau ne žemiška gamta, bet kosminė. Todėl tokį abstrakcionizmą, turbūt, reikėtų vadinti jau ne „biomorfiniu” (nes jis nesiremia organinės prigimties gamtinėmis formomis), bet „gemo-“ ar „petro-“ morfiniu abstrakcionizmu, perteikiančiu milijoninio amžiaus uolienų, mineralų, paprastų ir brangiųjų akmenų vibracijas. Šių vibracijų harmonija mums nėra suvokiama, todėl ir Urbono kūrybos nepavyks „suvokti”, tačiau ji yra stebima, medituojama, kontempliuojama. O dar – ja galima tiesiog grožėtis. Juk pirminė graikiško žodžio „kosmosas” reikšmė ir yra – „grožis, papuošimas, puošmena”. 

Drąsiai galime žvelgti į Leono Urbono paveikslus kaip į mūsų kasdienybės ir būties „puošmenas”.

Simona Skaisgirytė–Makselienė

Menotyrininkė

2017–05–04

https://www.youtube.com/watch?v=PrawqbHaoJ8

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668555/panorama#wowzaplaystart=1761000&wowzaplayduration=163000