50 Vilniaus aukciono nuotykių
Vilniaus Aukcionui 2017-ieji metai buvo ypatingi dėl dviejų priežasčių: minėta dešimties metų veiklos sukaktis ir surengtas jubiliejinis 50-as aukcionas. Ta proga pristatytome Vilniaus Aukciono plakatų parodą – „Penkiasdešimt aukciono nuotykių“.
Paroda tapo tarsi pasivaikčiojimu po 50 aukcionų, apžvelgiant kiekvieno aukciono brangiausiai parduotus kūrinius (kiekvieną plakatą papildo kūrinių fotografijos) ir jų kainas (pateikiama pradinė ir galutinė kainos). Keliaujant nuo plakato prie plakato nesunkiai galima susidaryti įspūdį, kurie autoriai (nes jų pavardės kartojasi dažniausiai) labiausiai domino/a kolekcininkus ir meno mylėtojus.
Įdomu ir tai, jog pavadinimas „Vilniaus aukcionas“ atsirado ne iš karto, o penktame aukcione. Dabar tai yra registruotas prekinis ženklas, o tuo tarpu pirmieji keturi vadinti tiesiog Meno kūrinių aukcionais. Pirmas aukcionas įvyko 2007 m. rugsėjo 14 d. Taikomosios dailės muziejuje ir jis, beje, nebuvo labai sėkmingas. Buvo nupirkti tik trys kūriniai iš šešiasdešimt trijų. Pirmame aukcione buvo pateikti modernistų, iš dalies ir postmodernistų, o galbūt tikslingiausia būtų įvardinti – nūdienos menininkų darbai. Tad teko permąstyti, koks turi būti aukciono formatas, kad atkreiptų kolekcininkų dėmesį? Ir buvo atsigręžta atgal, į laiko patikrintus meno kūrinius – klasiką (Pranciškus Smuglevičius, Napoleonas Orda ir kt.), Kauno meno mokyklą (Adomas Galdikas, Kazys Šimonis ir kt.), klasika tapusius modernistus (Vincas Kisarauskas, Jonas Čeponis, Kazimiera Zimblytė, Leonardas Tuleikis ir kt.), taip pat įtraukti išeivijos dailininkai, litvakai, tarpukariu Vilniuje kūrusių lenkų menininkų darbai. Taip pradėtas plėsti kolekcinis akiratis ir palaipsniui išsikristalizavo pagrindinės aukciono rubrikos: In focus (šioje rubrikoje detaliau pristatomas vienas ar kitas autorius, reiškinys, judėjimas), Vilniaus meno mokykla, Kauno meno mokykla, Išeivijos dailė, Litvakai, Grafika, Religinis ir liaudies menas ir kt. Įvesta rubrika Varia Lituanica, kurioje pristatomi ne meno kūriniai, bet objektai, susiję su lituanistika (nuo žemėlapių iki barometrų ar kitokių artefaktų, kurie sukurti Lietuvoje ar su Lietuva susijusių autorių).
Vilniaus aukciono kolekcijos formuojamos dalinai ignoruojant tuo metu populiarius, „einamus“ dalykus, bet atvirkščiai – siekiant užbėgti už akių, numatyti būsimus kolekcinius interesus, o dažnu atveju netgi juos formuoti, paskatinti, nurodyti kaip vertus dėmesio. Žvelgiant iš laiko perspektyvos įdomu pastebėti, kad 2008 metais III aukcione pristačius V. Kasiulio kūrinius, nė vienas nebuvo nupirktas. Tai rodo, jog tuo metu šio dailininko kūryba Lietuvoje buvo menkai žinoma. O šiuo metu, pagal Vilniaus aukcionų pardavimų pagrindu sudaromaus TOP’us, V. Kasiulis patenka į perkamiausių autorių dešimtuką, jis yra šeštas.
Kad aukcionas keitėsi, ieškojo ir augo byloja tai, jog buvo surengti teminiai aukcionai, kai kurie jų iš dalies buvo eksperimentiniai. Penktame aukcione startavo vadinamasis antikvarinių knygų (juose pateikta ir kartografija, istorinė grafika, leidiniai, plakatai, autografai, archyviniai dokumentai ir t.t.) formatas. Iki šiol surengti 5 tokie aukcionai, pastarieji du buvo įtraukti į tarptautinės Vilniaus knygų mugės programą. XIII aukcione bandyta įvesti jaunųjų menininkų, Vilniaus dailės akademijos auklėtinių kūrinius. Tad šiam aukcionui buvo pasirinkta ir kita (Vilniaus aukcionai rengiami Tolerancijos centre nuo II aukciono, išskyrus teminius aukcionus) ekspozicijos erdvė – Energetikos ir technikos muziejus. XXII aukcionas buvo skirtas tik fotografijai. Nuo VIII aukciono pradėti organizuoti išvažiuojamieji aukcionai. Minėtas VIII aukcionas vyko Kaune, XIV – Klaipėdoje, o XXXIII – Palangoje, A. Mončio namuose-muziejuje, kur ir tapo tradicija kasmet, vasaros pabaigoje kolekcininkus ir meno mėgėjus sukviesti į aukcioną Palangoje.
Surengus 50 aukcionų, norisi prisiminti išskirtinius ir įsimintiniausius. Pirmiausia minėtinas XIX aukcionas, kurį Vilniaus aukciono vadovė vadina pirmu išties sėkmingu aukcionu. Jame buvo pristatyta dešimt darbų iš diplomato ir rašytojo Igno Šeiniaus kolekcijos, tokia provinencija suteikė papildomos vertės kūriniams. XXIV aukcione pirmą kartą (ir kol kas vienintelį) buvo pristatytas M. K. Čiurlionio grafikos kūrinys komplekte kartu su devyniais jo bendramoksliais iš Varšuvos meno mokyklos (komplektą sudarė 11 fluorofortų, jis buvo parduotas po aukciono). XXV aukcione išsiskyrė Mstislavo Dobužinskio rinkinys (įvairių dokumentų ir eskizų archyvas, piešinių komplektas, eskizų bloknotai). 2013 metais XXVIII aukcione parduotas A. Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“ tapo iki šiol brangiausiu Lietuvos aukcionuose parduotu meno kūriniu. Paveikslo pradinė kaina buvo 25780 €, parduota – už 53580 €. Minėtinas XXXIX aukciono rinkinys, kuris išsiskyrė ypatinga Kauno meno mokyklos mokytojų ir jų auklėtinių kūryba. Rubrikoje „In focus: Kauno meno mokyklos profesūra ir alumnai“ pristatyti Petro Kalpoko (du darbai), Justino Vienožinskio, Antano Žmuidzinavičiaus (du darbai), Jono Šileikos, Antano Gudaičio (du darbai), Alfonso Motiejūno (trys darbai), Veronikos Šleivytės (trys darbai) ir kt. Šioje rubrikoje iš 19 pateiktų lotų buvo nupirkti net 13! Jų kainos ir kilimas buvo taip pat įspūdingi. Aukciono brangiausiai parduotų kūrinių ketvertuką ir sudaro minėtos rubrikos lotai: P. Kalpoko „Upelis pavasarį“ (11750 € / 36500 €), A. Žmuidzinavičiaus „Grybautojos saulėje“ (12800 € / 32000 €), J. Vienožinskio „Vaikai“ (16200 € /20450 €), A. Gudaičio „Du vyrai prie jūros“ (9000 € / 20000 €).
Apžvelgus dešimties metų Vilniaus aukciono veiklą, norisi atkreipti dėmesį, kad aukcionas per šį laiką nubrėžė aiškias meno kūrinių ir kolekcinių vertybių aukciono gaires, suformavo tam tikrą aukciono rinkinio ir katalogo šabloną su konkrečiai apibrėžtomis rubrikomis, praplėtė tiek meno, tiek kolekcinių vertybių lauką.
http://www.aidas.lt/lt/kultura/article/18159-12-28-50-vilniaus-aukciono-nuotykiu
