Paroda · 2022

Civitas Vilnensis III | 2022 XI-XII

Parodos plakatas
Kazimieras Stabrauskas | Auksinis ruduo. Topoliai | XX a. 3 d-metis, (iki 1927), pop. ant kart., past., 50,5 x 68 | Sign. AD: K. Stabrowski
Pranciškus Jurjevičius (Franciszek Jurjewicz) (1849–1924)
Basakojė valstietė 1901, drb., al., 90 x 60
Sign. AK: F. Jurjewicz/1901
Pranciškus Jurjevičius (Franciszek Jurjewicz) (1849–1924)
Iš ganyklos 1910, drb., al., 49,5 x 73,5
Sign. AK: F. Jurjewicz/ 1910
Kultūros paveldo departamento išvada: paveikslas priklauso Lietuvos dailės nacionaliniam palikimui, turi istorinę-meninę vertę. Neleidžiama išvežti iš Lietuvos. Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos 2021-03-24 raštas nr. (8.9)2-644
Leonas Kosmulskis(1904–1952)
Seni medžiai 1938, pop., vario raiž., 20,5 x 21,7 Sign. AK: Stare drzewa, AD: Ryt. L. Kosmulski– 1938 Rok
Leonas Kosmulskis(1904–1952)
Bernardinų bažnyčia Vilniuje 1949, pop., medžio raiž., 17,5 x 17,5 Sign. AK: Leon Kosmulski 1949 r.
Česlovas Znamierovskis (Czesław Znamierowski)(1890–1977)
Jūra 1971, kart., al., 48,5 x 77,5
Sign. AK: C. Znamierowski 71
Česlovas Znamierovskis (Czesław Znamierowski)(1890–1977)
Naktis prie Naručio 1936, drb., al., 81 x 129 Sign. AD: C.Znamierovski/36, KP: C Znamierowski/1936/Wilno/„Noc nad Narocza“
Sofija Romerienė(1885-1972)
Bet al Sahemi interjeras 1945, drb., al., 44 x 34
Repr in: J. Širkaitė, Dailininkė Sofija Romerienė (Vilnius, 2005): il. 143.
Sofija Romerienė(1885-1972)
Kauno senamiesčio motyvas (dab. Vilniaus g. 10) 1930, pop., piešt., 20 x 14,5
Sofija Romerienė(1885-1972)
Miegamojo interjeras ~1946, drb. ant kart., al., 50,8 x 40,5
Sofija Romerienė(1885-1972)
Battersea elektrinė Londone 1948–1950, pop., ofortas, 12 x 16,3 (19 x 25,5)
Sign. AK: Z de Romer
Sofija Romerienė(1885-1972)
Hampton Court rūmų Londone interjeras 1948-1950
50 x 40
drb., al.

Sign. VK: S de Romer
J. Možejko(XIX a. pab. – XX a. pr.)
Adomas Mickevičius Iki 1914, medis, raižymo įkaitinta adata (?) technika, 24,5 x 20,5 (su aksominiu rėmeliu – 42,5 x 38)
Sign. AD: J Možejko
Inskripcija KP: Wilenskie Tow. Artystyczne / katalog VI–tej Wiosennej wystawy obrazòw, Wilno 1914.
Kūrinys dalyvavo Vilniaus dailininkų draugijos VI
Janas Bulhakas (Jan Bułhak)(1876-1950)
Kościół św. Jana | Šv. Jonų bažnyčia XX a. 3–4 d-metis, pop., ton. sid. br. atsp., ~10,8 x 16,1 (paklijuota ant kartono 32 x 24)
Sign. AD : autorinis reljefinis įspaudas „J.Bułhak.Wilno”, KP: J. Bulhako fotoatelje atspaudas.
Janas Bulhakas (Jan Bułhak)(1876-1950)
Dvaro Vilniuje frontonas ~1912–1914, pop., ton. sid. br. atsp., 11,2 x 16,2 (paklijuota ant kartono 32 x 24)
Sign. AD: autorinis reljefinis įspaudas „Jan Bułhak/Wilno”
Janas Bulhakas (Jan Bułhak)(1876-1950)
Ostra brama | Aušros vartai XX a. 3–4 d-metis, pop., ton. sid. br. atsp., ~15.4 x 10,9 (paklijuota ant kartono 32 x 24)
Sign. AD : autorinis reljefinis įspaudas „Jan Bułhak/Wilno”, KP: J. Bulhako fotoatelje atspaudas.
Pranciškus Čebotarevičius (Franciszek Czebotarewicz)(XIX II p.–XX I pr.)
Moters rytietiškais rūbais portretas 1894, kart., tušas, plunksnelė, 29,3 x 22,7Sign. AK: 22 lipca 1894, AD: Franciszek Czebotarevicz
Tadas Kuliševičius (Tadeusz Kulisiewicz)(1899–1988)
Vilnius 1925, pop., sausa adata, 11,5 x 8,5
Sign. AK: Suchoryt (Wilno), AD: Kulisiewicz 25
Leonas Dobžinskis (Lew Dobrzyński)(1907–1937)
Vilnius (Vizitiečių bažnyčia) 1934, pop., ofort., 26 x 28,2Sign. AK: Wilno, AD: L. Dobrzyński
Adomas Miendzyblockis (Adam Międzybłocki)(1883-1956)
Krokuvietė 1912
70,5 x 56
drb., al.

AK: A. Międzyblocki/1912
Konstantinas Gorskis (Gurskis, Konstanty Górski, 1868–1934) Merginos su šiaudine skrybėlaite portretas 1905, drb. ant kart., al., 86 x 67 Sign. AK: KGorski /1905
Sofija Romerienė(1885-1972)
Verpėja Tytuvėnų dvare 1938, pop., past., 63,6 x 43,7
Sign. AD: ZRömer /’38
Neleidžiama išvežti iš Lietuvos.
Janas Bulhakas (Jan Bułhak)(1876-1950)
Dwadzieścia sześć lat z Ruszczycem | 26 metai su Ruščicu 1939, Wilno: Nakładem i drukiem Stanisława Turskiego w Wilnie, 281 p., 230 iliustr.
Gausiai iliustruota reta ikonografine medžiaga, prabangiai išleista knyga, per F. Ruščico ir J. Bulhako bendravimą atskleidžianti plačią XX a. pradžios Vilniaus kultūros panoramą.
Bronislovas Jamontas (Bronisław Jamontt)(1886–1957)
Malūnas 1954, pop., ofortas, 20,7 x 26,8
AD klišėje: B.Jamontt 1954
Bronislovas Jamontas (Bronisław Jamontt, 1886–1957) Malūnas XX a. vid., pop., sepia, akv., 28 x 38,5 Sign. AD: B. Jamontt
Bronislovas Jamontas (Bronisław Jamontt, 1886–1957) Po lietaus 1947, kart., temp., 49 x 39 Sign. AK: B. Jamontt / 1947
Alfredas Izidorius Römeris (Alfred Izydor Römer, 1832–1897) Medardo Kazimiero Končos bareljefas ~1880, bronza, ø23, Sign. AD: mongrama AR
Leonas Kosmulskis "Vilniaus panorama", 1938, popierius, ofortas, 25 x 36 cm; Signuotas: Leon Kosmulski 1938
Adomas Miendzyblockis (Adam Międzybłocki, 1883–1956) Vilnius, Šv. Ignoto gatvė, XX a. 4 d-metis, pop., akv., 23 x 17, Sign. AK: parašas
Janas Bulhakas "Aušros Vartų Marija"
Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976) Šv. Mykolo bažnyčios įėjimas į zakristiją, Vilnius. 1913, drb. ant kart., al., 51 x 39
Liucija Balzukevičiūtė (Łucja Bałzukiewiczówna, 1887–1976) Karaliaus koplyčia Vilniaus katedroje. 1913, drb. ant kart., al., 55 x 37.

Civitas Vilnensis III | 2022 XI-XII

Galerija „Kunstkamera” jau trečią kartą organizuoja parodą „Civitas Vilnensis”. Tai – tęstinis parodų ciklas, kuriuo mes nuolatos grįžtame prie Vilniaus tematikos. Turime omeny ne tik Vilniaus miesto ikonografiją (nors ir ją), bet ir įvairių tautybių autorius, kūrusius Vilniuje. O tautiškumo momentas čia yra svarbus, mat Vilniuje istoriškai ne tiek jau daug gyventa lietuvių, tuo tarpu žydų, lenkų, rusų – nemažai.

Trečiojoje parodoje iš šio ciklo (pirmoji įvyko 2012 m., antroji – 2016) mes koncentruojamės į lenkiškąjį prieškario Vilniaus menininkų segmentą. O jis – išties gausus. XIX a. Lenkija nebuvo likusi be aukštosios dailės mokyklos, kaip kad nutiko Vilniui, po 1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus universitetą ir drauge – Piešimo ir tapybos, Raižybos katedros. Tai buvo didelė netektis Lietuvos dailės istorijai, mat beveik šimtmečiui sustojo dailės profesionalų rengimas aukštuoju lygmeniu. Tuo tarpu Krokuvos vaizduojamųjų menų akademija buvo įkurta 1818 m., o Varšuvos dailės mokykla (K. Stabrausko pastangomis) – 1904 m. Tačiau tarpukariu, atkūrus Vilniaus universitetą (ir jį pavadinus Stepono Batoro universitetu), Ferdinando Ruščico ir kitų pastangomis atkuriamas ir Dailės fakultetas. Tai davė didžiulį impulsą meninio gyvenimo atgimimui. Įvairių tautų jaunimas (ypač lenkai, žydai) pradėjo stoti į Universitetą, kurį, prižiūrimi Vakarų Europoje ir Lenkijoje mokslus baigusių profesorių, baigdavo kaip jauni, kūrybingi, veržlūs menininkai. Jeigu lygintume Stepono Batoro Universiteto aplinkos meninį braižą su Kauno meno mokyklos, tai galėtume konstatuoti kad jeigu Kaune labiau dominavo prancūziško postimpresionizmo ir vokiškojo ekspresionizmo įtaka, tai Vilniuje susiformavo „Vilniaus neoklasicizmo” mada, mat dauguma studentų teikė pirmenybę stažuotis Italijoje, persisemdavo tenykščio neoklasicizmo bruožais. Geriausias ir žymiausias to pavyzdys – Vilniaus neoklasicistas Ludomiras Slendzinskis.

Taigi, trečiojoje „Civitas Vilnensis” parodoje mes gilinamės į ikikarinių lenkų dailės sceną Vilniuje. Ją reprezentuoja darbai nuo realistinio P. Jurjevičiaus „Basakojės valstietės portreto” iki simbolistinės K. Stabrausko „Auksinio rudens” pastelės, nuo B. Buykos kelionių piešinių iki J. Bulhako ir A. Miendzynblockio Vilniaus kampelių fiksavimo, nuo K. Mordasevičiaus, V. Lukaševičiaus, P. Čebotarevičiaus panelių portetų iki Bohušo-Siestcencevičiaus turgaus vaizdų nupieštų plunksnele, nuo L. Kosmulskio ir J. Hopeno grafikos iki Č. Znamierovskio Naručio ežero peizažo naktį.

Prieškario Vilniaus (ir Lietuvos) lenkai pačios Lenkijos masteliu gal buvo kiek ir provincijos autoriai, tačiau verta minėti, kad K. Stabrauskas akcentavo savo lietuvišką kilmę ir dalyvavo pirmosiose lietuvių dailės parodose, buvo Čiurlionio mokytojas ir draugas, o Ferdinandas Ruščicas, kuri tiek baltarusiai, tiek lenkai laikė savo autoriumi, didžiąją gyvenimo dalį pasirinko gyventi Vilniuje. Lenkų autorių kūryba sudaro svarbią Lietuvos dailės istorijos dalį.

Parodos kuratorė dr. Simona Skaisgirė

Civitas Vilnensis III | 2022 XI-XII

Paroda „Civitas Vilnensis III“: žvilgsnis į nepažintą lenkų dailę Vilniuje ir prieškario miesto istoriją