Paroda · 2023

Malle Leis. Pieva.

Parodos plakatas
Malle Leis (1940–2017) [Ciklamenas] 1968, pop., temp., 60 x 59,5 Sign. AK: Leis68
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XXX 1975, pop., šilkograf., 61 x 61, tir. 7/12 Sign. AK: Lilled XXX serigraafia 7/12; AD: M.Leis 1975.a.
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XX 1974, pop., šilkograf., 61 x 61, tir. 13/16 Sign. AK: Lilled XX serigraafia 13/16; AD: M.Leis 1974.a.
Malle Leis (1940–2017) Võrumaa XL [Žiemos peizažas] 1985, pop., šilkograf., 30 x 30, tir. 76/76 Sign. AK: Võrumaa XL seragraafia 76/76; AD: M.Leis 1985.a.
Malle Leis (1940–2017) Gėlės V 1971, pop., šilkograf., 61 x 61, tir. 4/15 Sign. AK: Lilled V serigraafia 4/15; AD: M.Leis 1971.a.
Malle Leis (1940–2017) [Bulvės] 1979, pop., šilkograf., 90 x 52, tir. 7/14 Sign. AK: Võrumaa VI serigraafia 7/14; AD: M.Leis 1979.a.
Malle Leis "Ciklamenas" 1969 ir "Rankos" 1967
Malle Leis serigraafia "Lilled" 1975
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XL 1975, pop., šilkograf., ø 49, tir. 2/22 Sign. AC: Lilled XL serigraafia 2/22; AD: M.Leis 1975.a.
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XLI 1975, pop., šilkograf., ø 49, tir. 1/15 Sign. AC: Lilled XLI serigraafia 1/15; AD: M.Leis 1975.a.
Malle Leis (1940–2017) Gėlės VII [Našlaitės] 1971, pop., šilkograf., 60,5 x 60,5, tir. 4/20 Sign. AK: Lilled VII serigraafia 4/20; AD: M.Leis 1971.a.
Malle Leis (1940–2017) [Ranka] 1967, pop., temp., 60 x 59,7 Sign. AK: Leis67
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XXXI 1975, pop., šilkograf., 60 x 60, tir. 6/12 Sign. AK: Lilled XXXI serigrafia 6/12; AD: M.Leis 1975.a.
Malle Leis (1940–2017) Gėlės XXXIV 1975, pop., šilkograf., 60 x 60, tir. 1/12 Sign. AK: Lilled XXXIV serigraafia 1/12; AD: M.Leis 1975.a.

Malle Leis stovi prie Estijos moderniosios dailės ištakų. Grafikė, tapytoja – universali menininkė – ji visiškai ignoravo socrealistinės raiškos kanoną, primetamą sovietinės epochos autoriams. Gyveno ir kūrė taip, tarsi jos neliestų tuometė sovietinė realybė. Sistemos požiūriu, tai buvo nedovanotina prabanga.

Malle Leis stilistikos šaknys syvų semiasi iš kelių šaltinių, jų galima išskirti tris.
Visų pirma, tai Vakarų Europos natiurmorto žanro tradicija, save kildinanti nuo vėlyvojo Renesanso menininko Giuseppe Arcimboldo (1527–1593), kuris žaismingai iš vaisių ir daržovių dėliojo žmonių portretus. Ši tradicija kulminaciją pasiekia XVII a. preciziškuose Mažųjų olandų natiurmortuose. Natiurmortas – pažodžiui, nature morte, t.y. mirusi gamta – netikėtai tampa įtaigia priemone byloti apie egzistencinius dalykus, apie gyvenimą, jo ciklišką kismą bei baigtį – memento mori. Dažnas Malles darbuose juodas fonas ateina būtent iš čia.

Kitas šaltinis būtų japonų – tokių autorių, kaip Hokusajus ar Hirošigė – medžio raižinių grafika. Iš jų Malle perima dekoratyvumą, dažną perspektyvos atsisakymą, lokalias spalvas, botanikės atidumą detalėms.

Galiausiai, trečiasis šaltinis – tai vakarietiškas XX a. popartas. Naudodama įžūliai ryškias, popsines spalvas ir jų derinius, Malle kuria beveik plakatišką popkultūrinę stilistiką, artimą Alex Katz ar Yayoi Kusama stilistikai.

Malle Leis savo dėmesį nukreipia į pačius mažiausius, menkai vertinamus, greitai suvartojamus ar sunykstančius dalykus. Jie yra tokie kasdieniški ir stokojantys poezijos, kad apie juos net nepatogu pradėti kalbą. Bulvės, žemuogės, neužmirštuolės ar laukinių pievos gėlių puokštė, kuri nuvys nespėjus jos pamerkti namuose... Negi jie verti būti įamžinti meno kūriniuose? Negi jie apskritai kažką mums byloja? Pasirodo, taip.

Įdėmus, tarsi pro mikroskopą, žvilgsnis į tokius nereikšmingus dalykus, jų įamžinimas meno kūriniuose bei jų vertingumo deklaracija totaliai disonuoja su socrealistinės raiškos priesaku įamžinti tik „reikšmingus” dalykus, kurie dera su Partijos programa ir idealais. Realiai – tai spjūvis Sistemai į veidą. Lenino, Stalino ir kolūkių pirmūnų portretams priešpastatomi trapios žemuogės uogos ar bulvių žiedai. Ir... tiesa stoja būtent jų pusėn.

Malle Leis dažnai tituluojama kaip novatoriškiausia XX a. II p. Estijos menininkė. Su tuo belieka sutikti. Savo kūryba ji įrodė, kad menas gali būti nepavaldus jokiai politinei sistemai, o tik laisvai ir nevaržomai menininko valiai.

Dauguma parodoje eksponuojamų kūrinių sukurti beveik prieš 50 metų. Atlaikę laiko išbandymą, jie yra novatoriški, įdomūs ir aktualūs ir dabar, XXI a. Nekalbant jau apie tai, kad jie yra labai „instagramiški”, Malle Leis išlieka aktuali ir suprantam ir dabartiniam dvidešimtmečiui.

Ši Malles Leis paroda sudaryta iš kūrinių, priklausiusių estų filologui, vertėjui Tônu Kôiv (1943–1989) ir jo sutuoktinei Dalijai Epšteinaitei.

dr. Simona Skaisgirė, menotyrininkė