Arvydas Gurevičius | Meditacija | 2014 VII

 

A. GUREVIČIAUS KŪRINIŲ PARODA „MEDITACIJA“

 

Galerija „Kunstkamera“ š. m. liepos 3 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečia į Arvydo Gurevičiaus parodos „Meditacija“atidarymą.

Arvydo Gurevičiaus kūryba yra labai vientisa. Jo piešiniai, atlikti specialia autorine mišria technika (naudojant susalinį auksą, pastelę, grafitą ir tik autoriui žinomus technologinius procesus), yra ir dekoratyvūs, ir gilūs bei jautrūs turinio prasme, nors išsaugoti gylį esant dekoratyviu – užduotis ne iš lengvųjų. Nors darbų stilistika ir temos asociatyviai iškart susieja Gurevičių su Gustavu Klimtu ir Vienos secesija, nesuklystume pavadinę Arvydą Gurevičių bizantiniu menininku. Ir kaltas čia, be abejonės, A. Gurevičiaus kaip juvelyro, kaip auksakalio „auklėjimas“.

A. Gurevičius 1978 m. baigė Talino Dailės instituto Metalo apdirbimo specialybę, tapo juvelyru. Darbas su tauriaisiais metalais leido suvokti ir pamilti jų grožį, taurų švytėjimą, simbolines prasmes, taip pat išmokė subtilumo perteikti tą auksinį švytėjimą be įkyrumo, net be prabangos, o susiejant jį su Bizantijos bažnyčių, mozaikų, ikonų kontempliatyviu švytėjimu. Tai yra labai sudėtingas uždavinys, ir taip pat – rizikingas, kadangi visuomet egzistuoja pavojus nuslysti į kičą, į tuščią plokščią dekoratyvumą. Tačiau Arvydas Gurevičius šį uždavinį meistriškai išsprendžia ir atidžiai saugo tą vidinį paveikslų švytėjimą, kurį  jam pavyksta išgauti. Būtent todėl jo piešinys ir linija yra tokia jautri, kartais vos matoma, kviečianti ją „įžiūrėti“. Tik tokia linija gali išsaugoti tokį foną, ir atvirkščiai.

Verta paminėti, kad tokia spalvinė gama, tas auksinis švytėjimas yra labai retai sutinkami lietuvių meninėje raiškoje, galbūt todėl, kad pas mus nėra ikonų tapymo tradicijos, ikoninio vaizdavimo suvokimo. Mums kur kas artimesnė ekspresionistinė tapybinė raiška, taip susiklostė istoriškai ir, matyt, dėl tam tikrų mentaliteto ypatybių. O XX a. 8 dešimtmetyje, kuomet A. Gurevičius, baigęs studijas, aktyviai įsiliejo į meninį gyvenimą, tapyboje apskritai klestėjo visiškai kitokios srovės, atsirado „bjaurumo estetika“, didžioji dalis autorių tapė ekspresyviai, pastoziškai, dalis nuėjo į abstrakciją, bet, kaip taisyklė, irgi į ekspresyvviąją. Aryvdas Gurevičius tokiame kontekste, nebijodamas likti nuošalėje, išsaugojo savo individualią meninę raišką.

Pastaruosius 20 metų atsirado visa plejada autorių, kurie aktyviai eksploatuoja auksinį foną, auksines žvilgias tonacijas. Deja, absoliuti jų dauguma nesuvokia auksinio švytėjimo magiško paslaptingumo ir jame slypinčių galių, o traktuoja jį grynai dekoratyviai, iššaukiančiai ir rėkiančiai. Tai kičo darytojai, tačiau gaila, kad jie diskredituoja tas menines raiškos priemones, kuriomis galima labai daug pasakyti. Ačiū Arvydui Gurevičiui, kad jis savo jautria kūryba jas reabilituoja.

Paroda veiks 2014 m. liepos 1  – rugpjūčio 1 d.

Galerijos darbo laikas: II–V: 10–18 val., VI: 12–16 val.

Daugiau informacijos tel. +370 615 29023 / [email protected] / www.kunstkamera.lt