ART VILNIUS'16 | Pranas Gailius | Linas Katinas

 

PRANAS GAILIUS IR LINAS KATINAS. MENTALINIS AIKIDO PRIE TAURĖS VYNO

 

„Mano gestinė tapyba nėra vien tik susijaudinimas, ūpas. Tai nėra ūpo dalykas. Tai yra kažko, kas jau yra, ekspresija. Kažko, kas duodasi atveriamas gestu, pavyzdžiui, veidas, kai nuo jo ranka nubrauki pkaukus. Kad darbas būtų gyvas, reikia gesto ir greičio, su kuriuo tas gestas atliekamas, ir kurio dėka atsiranda prasmė.

Gestinė tapyba yra kaip tas rankos judesys, atmetant plaukus ir atidengiant veidą. Sėjėjo judesys: rankos pakėlimas su sėklomis, pirštų atlenkimas ir sėklų išbarstymas po dirvą. Tai toks reikšmingas rankos mostas, kurį galima prilyginti atsisveikinimo gestui, meldimosi, arba dar geriau – kunigo, kuris žegnoja bažnyčioje tikinčiuosius, gestui. Tai – tokio paties reikšmingumo gestai, su kuriuo ir aš dirbu. Ir tas gestas tarsi struktūruoja visą aplinką, suteikia jai peizažą ir architektoniką, karkasą, prasmę.

Mano ranka, kai tapau gestiškai, panaši į tą kunigo ar sėjėjo gestą, o drauge tai yra statybininko gestas.”

Pranas Gailius

„Tapyti yra baisu. Tapyba – šlykšti veikla. Bet tokia jau yra. Kurdamas aš niekuomet nesijaučiu labai laimingas. Čia kaip gėrimas. Nuo tapybos net pagirios būna. Žiaurios. Moralinės. Dvasinės. O sunkiausia dailininkui yra nuspręsti, kada reikia sustoti. Tai pati paslaptingiausia, net ir mistinė tapybos fazė, kai teptuką padedi ir pasakai „stop”.

Juoda spalva mane traukia. Dėl to labai pykdavo tėvas. Juk Lietuvoje juodo paveikslo ant sienos tikrai niekas nepasikabins. O aš nieko sau negaliu padaryti. Ateina laikas ir iš manęs lyg iš keptuvės blynai iškrinta keletas juodų paveikslų.”

Linas Katinas

Kuo toliau, tuo daugiau bendrybių pastebiu tarp Prano Gailiaus ir Lino Katino.

Abu abstraktūs nuo pradžios iki galo ir be kompromisų.

Abu pradėjo nuo architektūros ir perėjo prie tapybos, bet abiejų darbuose svarbu architektonika, karkasas, kuris struktūruoja gesto jėgą.

Abu yra gestiški ir į savo paveikslus žiūri kaip į priešininkus, kuriuos galima įveikti tik savo smūgio jėgą sujungus su priešintis bandančio gimstančio vaizdo drobėje atgaline jėga.

Abu labai daug skaito ir pasaulinė poezija, literatūra įvairiai aidi jų tapyboje.

Abu dievina knygą: ne tik kaip turinio talpyklą, bet ir kaip fizinį materialų objektą. Tai atsikartoja jų darbuose.

Abu įpina raides, raštą į savo tapybinę kalbą, kuris pereina į hieroglifą, mistinį šifruotiną ženklą.

Abu dirba savo kūriniuose su erdve ir erdviškumu.

Abu muzikalūs, ir jų abstrakcijas, matyt, būtų galima išreikšti garsais.

Abu tapo gamtoje: Provansas suteikia saulę, šilumą ir gėlėm bei vabzdžiais nusėtą pievą; Labanoras dovanoja šešėlį, vėsą ir žvaigždėm nusagstytą mėnulio apšviestą naktį.

Simona Makselienė

 

PRANAS GAILIUS. BIOGRAFIJA

 

1928         Gimė 1928 m. sausio 22 d. kaime prie Mažeikių.

1934         Pradeda lankyti pradžios mokyklą Mažeikiuose.

1938         Pradeda lankyti gimnaziją Mažeikiuose.

1944         Rudenį, atėjus frontui, pasitraukė į Latviją, į Liepoją. Jau kelis mėnesius buvo atskirtas nuo šeimos, liko vienas. Metų pabaigoje išplaukė laivu į Vokietiją

1945         Pasibaigus karui, atsidūrė Metze, pabėgelių skirstymo punkte. Iš ten iškeliavo į Strasbūrą, kuriame mokėsi prancūzų kalbos, literatūros ir filosofijos Institut de la civilisation francaise. Įstoja į Strasbūro meno mokyklą, Piešimo skyrių. Dirbo architekto pagalbininku.

1949         Apsigyvena Paryžiuje, pradeda lankyti Fernand Leger dailės studiją, intensyviai mokosi, o pragyvenimui užsidirba sargavimu, kitais darbais.

1950         Ankstyvieji Prano darbai – 1950–1960 m. Daug kuriama kompozicijų sekant vienu ar kitu dailės klasiku: taip atsiranda natiurmortai ir mauduolės „pagal Cezanne“, arlekinai „pagal Picasso“, akvariumai su žuvytėm „pagal Matisse“. Luvre Pranas studijuoja dar ankstyvesnių meistrų kūrybą. Ypač žavisi Davidu, Poussinu, Corot.

1952         Įstojo į École Nationalle des Beaux-Arts, kur mokosi įvairių grafikos technikų. 1952–1959 m. kuria litografijas.

1955         Pradeda intensyvų parodinį gyvenimą.

1958         Pradeda dirbti vario raižybos technika. 1958–1969 m. bus sukurti šie vario raižnių ciklai: MétamorphosesProfil éxpressionIntra muros, taip pat pavieniai estampai.

1959         Gavo dirbtuvę 50 km už Paryžiaus, Combe-la-ville, ant Senos kranto. Tapybos ciklas Les beaux dimanches – besilinksminantys žmonės prie Senos.

1965         Spalvingas ir šiek tiek vaikų piešinius primenantis ciklas „Série de ville d‘Avray“ (1965–1977)

1968         Pirmoji lietuviška siuita – pirmoji Prano autorinė knyga (pagal Oskaro Milašiaus išverstas lietuvių liaudies dainas).

1970         Antroji autorinė Prano knyga – Oskaro Milašiaus La Mer (Jūra).

1971         Spalvotos grafikos ciklas Incablock.

1978         Pradeda kurti Bel d‘Orient, prie šitos serijos dirba kelerius metus.

1979         Kanadoje sukuria tapybos ir grafikos ciklą Eagle Lake Story.

1981         Expresion Obliterée linoraižinių serija.

1983         Pranas pradeda dirbti studijoje Prancūzijos pietuose, Provanse. Nuo šiol jo laikas ir kūryba dalinami tarp Paryžiaus (ten spausdinama grafika, nes ten stovi grafikos presas) bei Provanso (ten – tapyba, skulptūra). Pirmasis tapybos ciklas, sukurtas Provanse – Peinture du Hameau (Vienkiemio tapyba).

1985         1985–1986 – tapybos ciklas Hauteur d’ombre.

1986         Sukuria trečiąją autorinę dailininko knygą – II lietuviška siuita pagal Kazio Bradūno poemą. Tapybos ciklas Surface émue.

1991         Pradedama dirbti ties ciklu 91-oji Dovydo psalmė, kurį sudaro grafika ir didelio formato mišrios technikos, su koliažo elementais, darbai.

1994         Tapybos ciklas Verte envie.

1998         1998–2004 tapybos ciklas Adret, kuriamas Pietuose, visuomet plenere.

2002         Pradedamas ciklas Musė pagal neparašytą Gombrowicziaus pjesę, kuris tęsiamas iki šiol (2014).

2006         Retrospektyvinė Prano paroda Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose. Prasideda intensyvus parodų Lietuvoje laikas.

2011         Išeina retrospektyvinis Prano kūrybos albumas „Pranas Gailius. Kūryba“ (Vilniaus aukciono biblioteka, 2011)

2015         Gruodžio 11 d. mirė Paryžiuje.

 

LINAS KATINAS. BIOGRAFIJA

 

1941         Gimė 1941 m. birželio 22 d. Radviliškyje. Dailininko Leono Katino sūnus.

1964         Baigė Lietuvos dailės institutą (architektūrą), diplominio darbo („Lazdynų kultūros ir sporto centras“) vadovas – Vytautas Nasvytis.

Nuo 1967   Dalyvauja parodose; individualios Vilniuje (1967, 1968, 1974, 1984, 1986, 1988, 1990, 1993, 1996), meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje.

1967         Lietuvos TSR dailininkų sąjungos narys

1968         Paroda Lietuvos TSR rašytojų sąjungos klube, kurią teko uždaryti kaip nepriimtiną sovietinei ideologijai.

1968–1989 Dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje

1971         Vedė Kristiną Misevičiūtę. Vaikai: Džiugas, Deima, Vidas, Ramojus.

1972         Personalinė paroda Parodų paviljone Taline (Estija), taip pat Ulan Ude (Buriatija). Buriatijoje gilinosi į budizmo paslaptis.

1974         Personalinė paroda „Gallery 2nd Street“ Šarlotensvilyje (Virdžinijos valstija, JAV)

1992–2003 Dėstė Vilniaus dailės akademijoje

Nuo 1990   Grupės „24“ narys

1999         Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K.Čiurlionio dailės muziejaus, Modernaus meno centro, Maskvos Tretjakovo galerijos fonduose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.