ANTANAS MONČYS (1921 – 1993) gimė Mončių kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje. Mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, vėliau studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į vakarus, studijavo Freiburgo Taikomosios dailės mokykloje, vėliau Paryžiuje Académie de la Grande Chaumière. Dalyvavo parodose Prancūzijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, JAV, Monake, Italijoje, Belgijoje. 

„Antanas Mončys buvo nepailstantis menininkas: skaptavo medį, kalė akmenį, liejo šviną, lipdė iš molio, lankstė geležį, tapė paveikslus, nuolat piešė, kūrė antkapinius paminklus, koliažus, papuošalus, projektavo scenovaizdžius, konstravo iš atliekų kaukes, dėliojo mozaiką, meistravo staliukus, dekoratyvinius šviestuvus, rantė židinio prietaisus, net velykinius kiaušinius dekoravo. Ne vienerius  metus mokė skulptūros įvairiose vasaros „akademijose“ ir kursuose. Atrodo, nebuvo jam teritorijos, į kurią jis su skulptoriaus pasirengimu negalėtų įžengti ir ką nors vertinga padaryti. Kuklų, ramų menininko būdą atsvėrė daugiabalsė kūrybos kalba.

Nuo Mončio kaimo, kur gimė, iki Paryžiaus, kur surengė paskutinę parodą ir mirė, vedė jo likimo, džiaugsmų, netekčių, vilties, darbų kelias. Skulptūra Mončį pasirinko. Dar paauglys būdamas, drožė, lankstė, gludino pirmąsias „skulptūras“. Mėgo medį, tai, kas arčiau žemės, kas primindavo jam netoli tėviškės augantį Plokščių kaimo ąžuolą – jo gyvenimo ženklą.“

 (Antanas Mončys. Sud. Liutkus V., Vilnius: Artseria, LDS Dailės leidybos ir informacijos centras, 2003, p. 9)

ANTANO MONČIO (1921-1993) „SPALVŲ VOKALIZĖS“

Galerijoje „Kunstkamera“ nuo š. m. spalio 14 d. iki spalio 31 d. veikia Antano Mončio (1921-1993) piešinių paroda „Spalvų vokalizės“.

Galerijoje „Kunstkamera“ pristatoma išeivijos dailininko Antano Mončio (1921-1993) piešinių paroda „Spalvų vokalizės“. Nors Antanas Mončys yra labiau žinomas kaip skulptorius, tačiau jis buvo labai įvairiapusis kūrėjas - skaptavo medį, kalė akmenį, liejo šviną, lipdė iš molio, lankstė geležį, tapė paveikslus, nuolat piešė bei kūrė koliažus. Parodoje eksponuojami 24 dailininko 7-8-ojo dešimtmečių kūriniai.

Pagal paralelę su muzikiniu vokalizės žanru – trumpu kūriniu balsui, šiuos piešinius pavadinom „spalvų vokalizėm“, kadangi jie yra labai muzikalūs, ir, kaip pastebi Viktoras Liutkus: „aptinki nepakartojamą linijų ritmiką, originaliai sudėstytas galingas ovalų, kiaurymių, rinkių, grandinių struktūras. Iš be pertrūkio vedžiojamų linijų ir formų išauga monumentali plastika ir vyriška jėga, išauga gyvybė, kuri dauginasi įvairiais pavidalais. Formų tęstinumas ir vitališkumas, jų gebėjimas skleidžiantis erdvėje sukibti į struktūras, yra esminė Mončio piešinių charakteristika. O vitališkumas, kaip sakė Mončiui artima skulptorė Barbara Hepworth (1903-1975), yra vidinis, dvasinis, ne fizinis skulptūros bruožas. Kai Mončys piešdamas atsipalaiduoja nuo skulptūrinių sumanymų ir leidžiasi savo vaizduotės karuselių supamas, tuomet galingos piešinių struktūros ima tirpti, virsta spontaniškais, veržliais dažų pėdsakais.“

 
A. Mončio kūrinius yra įsigiję Lietuvos Nacionalinė dailės galerija, Soisson miesto muziejus, Champagne Mercier kompanija, Kennebunkporto pranciškonų vienuolynas, meno kolekcininkai JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Alžyre, pastaruoju dešimtmečiu - ir Lietuvoje. Viena tokių kolekcijų, nuolatos eksponuojama Tarptautiniame Viduržemio jūros regiono neurobiologijos institute INMED,  Prancūzijoje.


Lietuvoje A. Mončio darbai pirmą kartą buvo parodyti 1989 m. Pasaulio išeivių dailininkų kūrybos parodoje Vilniuje ir Klaipėdoje, 1992 m. - Vilniaus Šiuolaikinio meno centre.  1999 m. Palangoje atidarytas Antano Mončio namai-muziejus, kur vykdant menininko valią, skulptūras lankytojai gali liesti.

 

Paroda veiks 2014 m. spalio 14 –31 d.

Galerijos darbo laikas: II–V: 10–18 val., VI: 12–16 val.

Daugiau informacijos tel. +370 615 29023 / [email protected] / www.kunstkamera.lt