Fotografijos paroda |VEIDAI|

Galerijoje |Kunstkamera| pristato išskirtinę Lietuvos fotomenininkų parodą |Veidai|

Žinomų fotomenininkų parodoje – žinomi meno pasaulio žmonių veidai

2019 m. balandžio 23 d. 18.00 val. Meno galerijoje „Kunstkamera“ atidaroma išskirtinė Lietuvos fotomenininkų darbų paroda „Veidai“. Šešių autorių – Violetos Bubelytės, Kazio Daugėlos (1912–1999), Ramūno Danisevičiaus, Juozo Kazlausko (1942–2002), Romualdo Požerskio ir Lilijos Valatkienės – kūriniuose fiksuojamos žinomos Lietuvos meno pasaulio asmenybės.

„Toks gausus būrys fotomenininkų ir jų kūrinių, kuriuose įamžinti žinomų Lietuvos meno pasaulio asmenybių veidai, rinkinys meno galerijos „Kunstkamera“ istorijoje eksponuojamas pirmą kartą. Žiūrovas čia pamatys skirtingų kartų, kūrybos laikotarpių bei žiūros taškų autorių kūrinius, kuriuose fiksuojami skirtingi siužetai – koncertas, pokalbis, susitikimas, mąslus žvilgsnis, kasdienybė, netikėtumas ar tiesiog kelionė prieš vėją“, – teigia menotyrininkė, parodos kuratorė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

Parodoje pristatoma kiek daugiau nei 70 fotografijų, iš kurių žvelgia visiems žinomi Lietuvos meno pasaulio veidai. Tai – fotomenininkas Antanas Sutkus, Stanislovas Žvirgždas, Rimantas Dichavičius, aktoriai Arūnas Storpirštis, Remigijus Vilkaitis, Donatas Banionis (1924–2014), Gytis Ivanauskas, atlikėjai Algirdas Kaušpėdas, Alina Orlova, Jurga Šeduikytė, poetai, eseistai Sigitas Geda (1943–2008), Ernestas Parulskis, skulptoriai Stasys Žirgulis, Stanislovas Kuzma (1947–2012), dailininkas Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957–1993), Šarūnas Sauka, režisieriai Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Vytautas Žalakevičius (1930–1996), menininkai Žilvinas Kempinas, Jonas Mekas (1922–2019) ir kt.

„Ir tai – anaiptol ne visi parodoje eksponuojamuose darbuose įamžintų žinomų meno žmonių vardai. Tačiau neabejoju, kad kiekvienas, apsilankęs parodoje, atpažins iš fotografijų žvelgiančius žmones, o per meninį atvaizdą išgyvens ir susitikimo stebuklą – net ir su tais mūsų kūrėjais, kurių jau nebėra, – sako dr. S. Skaisgirytė-Makselienė, pridurdama, kad toks ir buvo pagrindinis šios parodos, surengtos po didžiosios Prisikėlimo šventės, tikslas: prikelti meno pasaulio žmonių atminimą, atkreipti dėmesį į esamus kūrėjus per vieną meninės fikcijos formų – fotografiją.

Paroda meno galerijoje „Kunstkamera“ veiks iki birželio 1 dienos – ją apžiūrėti galima nemokamai kiekvieną dieną galerijos darbo metu nuo 10 val. iki 18.30 val., šeštadieniais – nuo 12.00 val. iki 16.00 val.

Parodoje „Veidai“ dalyvauja gerai žinomi Lietuvos fotomenininkai. Violeta Bubelytė – fotomenininkė, daug dėmesio skirianti ypatingam – akto – žanrui, pirmoji moteris mūsų šalyje, nukreipusi fotoobjektyvą į savo kūną. Ne vieną garbingą apdovanojimą parodose ir konkursuose Lietuvoje bei užsienyje pelnęs Kazys Daugėla – tam tikrą laikmečio dokumentiką fiksavęs fotografas, romantinis realistas, turėjęs didžiulę meninę jėgą. Iš didžiausio šalies dienraščio puslapių visiems pažįstamas, daugybę apdovanojimų pelnęs spaudos fotografas Ramūnas Danisevičius jau seniai vadinamas pokyčių tradicinėje fotografijoje pranašu, geriausiai gebančiu fotografijose sustabdyti visas lekiančias akimirkas. Kiek kitoks, kinematografiškas fotomenininkas Juozas Kazlauskas žavi humanistiniu žvilgsniu į aplinką. Vienas tituluočiausių fotomenininkų, Nacionalinės premijos laureatas, profesorius Romualdas Požerskis, žvelgdamas į kasdienybę iš egzistencinės perspektyvos, per fotografiją geba pažadinti pačią plačiausią žiūrovo jausmų amplitudę. Lilija Valatkienė – aštria plunksna rašanti žurnalistė ir redaktorė, bet visiškai kitokia fotomenininkė: kiekviename jos darbe slypi netikėtumas ir edukacinis momentas.


Violeta Bubelytė – „Violetą Bubelytę geriausiai žinome kaip pirmąją fotografę Lietuvoje, fotoobjektyvą nukreipusią į apsinuoginusią save. Aktas ją dominęs nuo pat jaunystės sovietmetyje, kai kalbėjimas apie nuogumą ar erotiką netgi mene buvo užgintas. 23 metų merginą masino tai, ko beveik niekas nedarė, kas būdavo triukšmingai išprašoma iš parodų, apie ką buvo sunku gauti informacijos, o oficialiai iš viso nekalbėta.“

Kazys Daugėla – „Fotografuoti Kazys Daugėla pradėjo studijų metais. Nuo 1937 m. dalyvavo parodose ir konkursuose. Kaune vykusiuose Lietuvos amatininkų ir kultūrtechnikų sąjungos fotosekcijos rengiamose konkursinėse parodose jaunam inžinieriui už nuotraukas buvo skiriamos premijos.
Karo metais Kempteno stovykloje fiksavo tremtinių gyvenimo akimirkas: buitį, darbą ir poilsį, šventes, mokslą ir sportą. Nuo 1952 m. Kazys Daugėla tapo JAV fotografijos draugijos nariu ir nuo tada dalyvavo kasmetinėse išeivijos fotografų parodose Čikagoje.“

Ramūnas Danisevičius – „Vieno žymiausių Lietuvos spaudos fotografų Ramūno Danisevičiaus sėkminga kūrybinė karjera skatina klausti: kada reportažiniu metodu užfiksuotas kadras yra tiesiog gera spaudos fotografija, o kada tampa kūriniu ir priskiriamas meno sričiai? Atsakymą pateikti nesunku: tuomet, kai svarbesnė už įamžintus įvykius tampa pati fotografija ir jos autoriaus braižas bei individualus matymas, perteikiantis fotografo požiūrį į pasaulį. Danisevičiaus kūryba visiškai atitinka šiuos bendriausius kūrybinės fotografijos principus.“

Juozas Kazlauskas – „Tyrinėtojai priskiria Juozą Kazlauską Lietuvos fotografijos mokyklai. Kaip ir kitiems XX a. 8–9 dešimtmečio Lietuvos fotografams, jam būdingas humanistinis žvilgsnis į aplinką, tikėjimas visuotinėmis žmogiškomis vertybėmis, fotoreportažinis stilius. Nuo kitų visų pirma jį skiria tematika – dauguma to laikotarpio darbų rodo, kad Kazlauskas neišsiteko artimoje aplinkoje, vis veržėsi už įprastos kasdienybės ribų. Svarbiausi jo fotografijų ciklai fiksuoja ledų sukaustytą Arkties vandenyną bei jo tyrinėtojus, atšiaurų gamtos grožį, Šiaurės tauteles ir jų gyvenimą.“

Romualdas Požerskis – „Požerskis, galima sakyti, žvelgia į kasdienybę iš egzistencinės perspektyvos ir todėl parodo tuos gyvenimo aspektus, apie kuriuos vargu ar galvoja jo fotografuojami žmonės, kuriuos retai pastebi paprastas praeivis. Autorius atskleidžia žmogų nuolat lydinčią laikinumo, vienatvės, žmogiškų santykių dramos neišvengiamumą.“

Lilija Valatkienė
žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė.  1980 baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę.1990 stažavosi Fredrikstad (Norvegija) institute, atliko fotografo praktiką dienraštyje „VG“ (Verdens Gang,- Oslas, Norvegija).

 1989–2009 laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistė, žurnalų „Stilius“ (leidžiamas nuo1997 m.) ir „Stilius PLIUS“ (leidžiamas nuo 2002 m.) įkūrėja ir vyriausioji redaktorė. Dabar L. Valatkienė rengia edukacinius projektus, iliustruoja knygas bei aktyviai dalyvauja parodose. Surengė 18 personalinių foto ir mišria technika atliktų kūrinių parodų, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai.

Buvusios parodos